judinti

judinti
jùdinti (-yti), -ina, -ino caus. judėti. 1. R70, N, M krutinti, klibinti, purtinti: Višta jùdina uodegą prieš lytų ž. Sesuo jùdina špūlę, kad suktųs J. Nejùdink stalą K. Jis savo nagais pradėjo kast žemes ir judint akmenus MPs. Dabar jis judin atsiklaupęs [alaus statinės] kamštį P.Cvir. Varpus judinti (skambinti varpais) Kv. Bernelis mane budino, svirno duris judino D46. Nepučia vėjelis, nelenkia šakelių, nejudina viršūnėlės JD575. Ve, pylės vandenį bejudinančios Grg. Nejudinamas ir akmuo apželia LTR. Akies judinamasis [nervas] EncIV1025. | prk.: Tas klausimas mūsų spaudoje jau kelinti metai judinamas (keliamas) rš. Jis vos jùdina kojas (vos eina) BŽ355. Judink, seni, kaulus (judėk, ką dirbk)! S.Dauk. | refl.: O jis ten lyg velnias kva kva kva vandeny ir nesijudina P.Cvir. Vėjo nėra, ale medžiai jùdinasi Ėr. Nei mažiausias vėjelis nesijùdina K. Tas žmogus guli, nesijudina BsPIV291. 2. žadinti, budinti, kelti iš miego, iš sustingimo: Aušra budino ir judino žemę iš miego Žem. Rytmetyje iš lovos nejudintas nekėlė Tat. 3. SD423, R, N raginti, skatinti, skubinti ką nors daryti: Jùdink vyrus, kad rinktųs kuopon Š. Jùdyk, jùdyk tą arklį, tegul jis bėga greičiau! Skr. Tylom arklį vadelėm jùdinęs BM58. Tikslas turi visada judinamosios galios valiai rš. 4. DP221, R382, N daryti, kad judėtų, veiktų, bruzdėtų, nerimtų; kelti ant kojų; kurstyti: Vieni judina vaikus prieš tėvus Gmž. Žmonių nopykantą judina prieš savę DP464. 5. refl. pamažu rengtis, nerangiai eiti, važiuoti: Metas ir jum jau judintis namo Užp. Gulk į kampą ir nesijudink iš vietos rš. 6. R202 jaudinti, graudinti: Nebregėsiu ir daiktelių, mano dvasę judinančių srš. 7. liesti, imti; užkabinti, erzinti: Nejudyk, ba pagadysi Lš. Nejudyk svetimo daikto Lp. Ka ne mano, kad ir būt auksas, nejùdysiu (neimsiu) Gs. Aš nenoriu jus judyti (trukdyti), bet kad neturiu kur apsiversti Skr. ^ Nejudink gulinčios bėdos Kt. 8. refl. R409, N, P pradėti, imtis, skubėti: Jùdinkimės pamaži nuolatai nusitvert savo darbus K.Donel. 9. purenti (žemę): Kaip tu žemelę dažnai vis judysi, tai tavo noragai bus kap sidabriniai Lp. 10. prk. valgyti: Nu, daug ir judini – tikrai išpusi! Kvt. 11. prk. skaudėti: Dar ir dabar jaučiu, kad tą vietą man dar jùdina Lš. \ judinti; apjudinti; atjudinti; įjudinti; išjudinti; nujudinti; pajudinti; prajudinti; prijudinti; sujudinti; užjudinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • judinti — jùdinti vksm. Vėjas jùdina atlapótas nãmo duri̇̀s …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kiburkštinti — kibur̃kštinti, ina, ino tr. 1. Šts judinti, maišyti, kad degtų; plg. kaburkštinti 2. 2. neduoti ramybės, judinti, liesti, baksnoti: Važiuojant vežime, jis visą kelią mane kiburkštino Rs. kiburkštinti; įkiburkštinti; sukiburkštinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kirbinti — kìrbinti ( yti), ina, ino 1. tr. judinti, krutinti: Katė uodegos galiuką kìrbina, tykodama pelę J. Kam tu tuos pirštus kìrbini? Žvr. Arklys ėmė kìrbinti, judinti ir ištraukė vežimą Šts. Pradėjo kutint, kìrbint ir išbudino Škn. 2. tr. kutenti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • muginti — mùginti, ina, ino tr. 1. judinti, krutinti į šalis: Anies mùgina akmenį ir negali jo paristi Tvr. Šito cvieko kiteip neištrauksi, kaip tik mùgindamas Ut. Jei neši, tai nemùgink, ba gali iš rankų išslyst Rš. Teip nemùgink vežimo, matai, kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvaldyti — tr. J.Jabl, Š; L 1. KŽ sugebėti valdyti, viešpatauti: Karalius negerai nuval̃dė kraštą NdŽ. | refl. KŽ: Penktais metais (1905 m.) caras nusivaldė, o septyniolektais (1917 m.) nebnusivaldė, nuvertė nu sosto Ggr. 2. KŽ pavergti, nukariauti: Iš rytų …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tabaluoti — tabaluoti, uoja, ãvo Š, DŽ, NdŽ, tàbaluoti, uoja, avo Rtr, NdŽ, Jdr, Kv, Tv, tãbaluoti Š, Rtr 1. intr. J, Tv, Dbč kabančiam judėti, kabaliuoti, maskatuoti: Ale kad vikras tas vaikas. Didžiausiam kubile įkišęs galvą ir tabaluoja Slm. Tabalai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • talaškuoti — talaškuoti, uoja, ãvo NdŽ, tàlaškuoti, uoja, avo NdŽ, Skr 1. tr. LL147, Rtr, DŽ1 judinti į šalis (indą su skysčiu), teliūskuoti: Netàlaškuok to pieno, testovie! DūnŽ. Netàlaškuok – išliesi! Škn. Netalaškuok tų pamazgų su puodu – visas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vartyti — vartyti, var̃to, var̃tė tr. K, Š, Rtr, DŽ; SD1190, SD201, R, R40, MŽ, MŽ53, N, L, M iter. versti. 1. daugelį, visus guldyti, griauti, versti ant šono: Vienuolika dienų varčiaũ medžius Kbr. Jis visus var̃tė [per imtynes], buvo labai dužas Drsk.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • švyluoti — švyluoti, uoja, ãvo J.Jabl, NdŽ, DŽ; Q471, šviluoti KŽ, LLVIII1142 1. intr. LTR(Zp), Všn, Alz siūbuoti, linguoti: Medžių viršūnės švyluoja Rz. Stipras šiaudas negrius, švyluoja, labai nutaikytas tankumas Slm. Rugeliai plauko, varpos švyluoja… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apipurkšti — apipur̃kšti, apipur̃škia, apìpurškė tr. 1. Š apipūsti skysčio lašeliais: Àppurkštė žiedus su dustais, matai, kas su bitelėms daros Sg. Kai rugiai sukrūmija, piktžoles galima apipurkšti herbicidais J.Krišč. Kirpėjas apipurkštė kažkokiais lašais… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”